Gerosios patirties sklaida

22 Lap 2017

Lapkričio 17 d. Specialiosios pedagogikos magistrantūros studijų programos studentams studijų dalyko „Inkliuzinio ugdymo filosofija“ paskaita vyko ne auditorijoje, o nedidelėje Šiaulių rajono Aukštelkės mokykloje-daugiafunkciniame centre. Mokyklos vadovai ir mokytojai pasidalino patirtimi, kaip organizuojamas mokyklos gyvenimas ir ugdymas(is) siekiant kiekvieno mokinio aktyvaus įsitraukimo ir pažangos.

Mokykloje taikomi inovatyvūs vadybiniai sprendimai leido suprasti, kaip kuriama mokyklos politika ir praktika grįsta Geros mokyklos koncepcija ir inkliuzinio ugdymo vertybėmis. Buvo pateikta puikių pavyzdžių, kaip taikyti inovatyvius metodus pamokose, įtraukti mokinius į tyrinėjimu grįstą mokymąsi organizuojant grupinius ir asmeninius projektus, sudaryti galimybes tose pačiose veiklose dalyvauti specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams.

Keletas studenčių refleksijų:
„Kitaip“ dirbanti mokykla. Yra ko pasimokyti. Pabuvęs tokioje mokykloje supranti, kaip svarbu dirbant turėti tvirtą požiūrį ir tikslą. (Anželika Urvakienė)

Ši mokykla man yra ateities mokykla, kuri funkcionuoja jau čia ir dabar. Manau ir tikiuosi, kad ateityje visos mokyklos įgyvendins panašias ugdymo idėjas! (Kristina Jundo)

Išvyka į mokyklą leido pamatyti, kaip teoriją galima įgyvendinti praktiškai. (Julija Grigėnaitė)

Ši mokykla, jos tikslai, taikomos strategijos — įkvepia! (Ernesta Untulienė)

„Geros mokyklos koncepcija“, „mokykloms reikia pokyčių“ — tai bene dažniausiai tariamos ir girdimos frazės pedagoginėje bendruomenėje, bet vis kirba klausimas „Kur link mums eiti ir ką mums keisti, kad taptumėme ta mokykla, kuri atlieptų šios dienos augančios kartos poreikius?“. Klausant studijų dalyką turėjome galimybę gilintis į inkliuzinio ugdymo filosofiją teoriniu aspektu, bet nuvykę į mokyklą pamatėme, kaip žodžiai „įgauna kūną“, pamatėme, kad į mažą kaimo mokyklą telpa tiek daug įgyvendintų idėjų, inovacijų ir degančių širdžių. Šiai mokyklai nereikia išorinės renovacijos, ji jau įvyko būtent ten, kur reikia — mokyklos viduje. (Inesa Ežerskytė-Purenok)

Apsilankymas Aukštelkės mokykloje-daugiafunkciniame centre įkvėpė mane naujų idėjų įgyvendinimui. Nieko nėra neįmanoma! Supratau, kad mažoje mokykloje vyksta nuostabūs dalykai ir prasideda inkliuzinis ugdymas. (Laima Leonavičienė)

Iki viešnagės Aukštelkės mokykloje inkliuzinės mokyklos vizija man nebuvo reali. Aš visada galvodavau, kad tai — tolima siekiamybė. Gal todėl, kad dirbu specialiojoje mokykloje. Ne tik ši išvyka, bet ir pačios paskaitos sujaukė mano kiek užsistovėjusį požiūrį …, aš truputį „kitu kampu” pradėjau žvelgti į specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymą. Labai laukiu pokyčių švietimo sistemoje! (Laima Naraškevičienė)

Pedagogų užsidegimas savo darbu paskatino mane pergalvoti savo vertybes. Manau, kad pedagogų refleksija skatina tobulėti, o pasidalinta refleksija (kaip Aukštelkės mokykloje) — padeda pažinti vieniems kitus. Sieksiu, kad mano darbe refleksija taptų vienu iš prioritetų. (Vaida Staugaitytė)

Ši mokykla, nors ir nedidelė, iš išorės niekuo neišsiskirianti, sužavėjo. Pamatėme puikų pavyzdį, kaip dirba mokykla, jos bendruomenė, kaip įtraukiami tėvai. (Ieva Seibutytė)

„Mokykla — antri namai”, taip galima apibūdinti šią mokyklą. Svarbu, kad pedagogai būtų linkę keistis, nuolat tobulėti, priimti iššūkius, dalintis ir skleisti savo žinias. Nebijotų klysti… (Lina Paulauskienė)

Dėkojame mokyklos direktoriui Vaidui Baciui, pavaduotojai ugdymui Aušrai Garškienei, mokytojoms, kurios dalinosi savo patirtimi ir visai mokyklos bendruomenei už atvirumą, dalijimąsi, įkvėpimą ir naują supratimą apie šiuolaikinę mokyklą.

Informaciją paruošė Specialiosios pedagogikos katedros dėstytoja doc. dr. Lina Miltenienė